Studijas aukštosiose mokyklose jau baigė 179 pedagogai, dar studijuoja 381. Iš viso šias studijas pasirinko 560 pedagogų. Jiems šios studijos nekainuoja.
VDU taikomąją informatiką studijuojantis Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Edgaras Gervaitis teigia, kad EdTech centro organizuojama programa – puiki galimybė pedagogams gerinti informacinių technologijų įgūdžius, įgyti bazinių žinių, pasikelti kvalifikaciją bei pagerinti ugdymo procesą.
„Technologijų svarba kasmet vis didėja, tad studijų metu suteikiama informacija yra naudinga tiek šiandieniniame kontekste, tiek žiūrint ir į ateitį. Įgytos kompetencijos man parodė, kaip įvairius įrankius galima pritaikyti ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir darbinėje aplinkoje, pavyzdžiui, tobulinant ugdymo procesą ar valdant administracinius procesus. Nemaža dalimi informacijos dalinuosi ir su savo bendruomene, Vilniaus Ozo gimnazijos mokytojais, kai matau, kad tam tikrus procesus galima integruoti ir į jų darbą“, – sako E.Gervaitis.
Padėti pasiryžę dėstytojai
Jo teigimu, vienas didžiausių šios programos privalumų – personalizuotas mokymas, kadangi kiekvienos paskaitos metu dėstytojai bendrauja su studentais, stebi, kaip jiems sekasi mokytis, ieško kompromisų, kaip įveikti iškilusius iššūkius, atsižvelgia į kiekvieno pedagogo kompetencijas bei jau turimą patirtį.
„Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl pedagogai nesiryžta studijuoti – kompetencijų trūkumas, baimė, kad bus sunku, užduotys bus neįveikiamos. Tačiau mano grupėje yra įvairaus amžiaus ir įvairias žinias turinčių žmonių – dalis jų atėję net ne iš tiksliųjų mokslų arba prieš tai neturėję beveik jokios patirties su naujausiomis technologijomis. Galiu patikinti, kad dėstytojai į tai atsižvelgia ir studijų medžiagą pateikia taip, kad suprastų bet kuris“, – sako Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius.
Jam antrina ir KTU inžinerijos licėjuje informacinių technologijų mokytoja dirbanti Algita Šablinskienė: „Manau, kad su baime pasinerti į technologijų pasaulį dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – jie sako, kad nemokės, negalės, bus per sunku. Tačiau besimokydama pastebėjau, kad būtent jie pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie savo jėgomis pasitiki labiau. Tikrai nėra ko bijoti, juolab, kad ir dėstytojai yra geranoriški, pasirengę padėti ir skirti papildomo laiko, jeigu kyla sunkumų.“
Svarbiausia – susiplanuoti laiką studijoms
Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultete baigusi 60 kreditų Informatikos mokomojo dalyko modulį A.Šablinskienė nenustoja mokytis ir toliau – pasak jos, technologijos greitai kinta, atsiranda naujų įrankių, programų, todėl svarbu neatsilikti ir koja kojon žengti kartu su jomis.
Kalbėdami apie iššūkius, su kuriais teko susidurti studijų metu, abu specialistai išskiria laiko trūkumą: derinti studijas su darbu ir asmeniniu gyvenimu nėra lengva, vis tik išsiugdžius tinkamus laiko planavimo įgūdžius, viskas yra įmanoma, sako E.Gervaitis ir A.Šablinskienė.
Programoje apžvelgiamos virtualiojo mokymo metodikos, programavimo „Python“ kalba, algoritmų ir objektinio programavimo pagrindai, įgyjami praktiniai skaitmeninio turinio kūrimo, duomenų tyrybos bei išmaniųjų informacinių technologijų gebėjimai.
EdTech centro vadovės Indrės Šuolienės teigimu, įgyvendinant programą siekiama sustiprinti pedagogų skaitmenines kompetencijas, plėsti gerai informacinių technologijų sritį išmanančių mokytojų ratą, didinti pedagogų potencialą ateityje bei padėti kolegoms mokyklose pereiti prie modernaus ir inovatyvaus ugdymo.
„Baigę studijas pedagogai taip pat gebės ugdyti mokinių skaitmeninį raštingumą, skatinant jų domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis“, – sako I.Šuolienė.
Norintys dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo programoje, pedagogai galėjo pasirinkti studijas vienoje iš šių aukštųjų mokyklų: Kauno technologijų universitete (KTU), Vilniaus kolegijoje (VIKO), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU) ar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA).
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
